minti

2 miñti, mẽna (mìna), mìnė (mẽnė Šlčn, mìno) 1. intr., tr. R, K turėti galvoje, atmintyje, nepamiršti: Kaip menù, bus jau šmotas metų J. Jis manęs mẽna KII52. Jo viskas menama, atmenama, pamenama J.Jabl. Nerandu kepurės, padėjau ir nèmenu Lz. Da aš menù pirkią su aukštiniu Tvr. Kap ilgai ana stovėj[o] inklimpus, pati nèminė Zt. Devynias dienas išgulėjau – nieko nė miñti nèmenu Pc. Aš jau daug ko nèmenu Vvs. Aš menù, kad daug miško buvo Rmš. Aš menu – da ma[no] tėvas mėžė medžiaginėm šakėm Pls. Anas mẽna gerai, mes jau nèmenam tų darbų Švnč. Ką gerai išmoksi, tai ilgiau minsì Ad. Dabar aš miñsiu trečią karę Trs. ^ Mena lyg badas ligą PPr210. | refl.: Man vis menasi tėvo mirtis rš. Lyg sapnas man menasi brangi šalelė, kame pirmą kartą išvydau saulutę S.Nėr. Aš minúos, kad turiu septyniasdešimt septynis metus Bdr. ║ kreipti dėmesį, paisyti: [Neprieteliai] išnaikinti kardu pagonis ketėjo, nemindamys ant to, jog anie lygi jiems žmonys buvo S.Dauk. 2. tr. atgaivinti sąmonėje, priminti: Tėviškę ji seną jaučia taip arti – čia vaikystę mena kiekviena kertė S.Nėr. Kiekvienas kampelis jam mena – tai jo gimtasis namas J.Dov. 3. tr. minėti: Neminsiu kitų jų (žynių) pramonių S.Dauk. ^ Vilką menam, vilkas čia LTR(Zp). ║ išvardyti: Miñkim dvylika plikių – šaltis atsleis (priet.) Vlk. 4. intr., tr. stengtis prisiminti: Miniaũ, kol atminiau J. Kada kas menu, ir negaliu atminti vardo Vv. 5. tr., intr. spėti: Miniaũ mįslę J. Mįslis miniaũ Lz. Mỹk, kas tai? K. Tikrai nežino, tik mẽna, kad jis čia palaidotas Gs. Miñk – ryto lys, ar ne? Kv. Aš menù, kad ryt bus giedra Gr. Mink dar, šį kartą neatminei Prl. Mẽna ant jo, kad jis pavogęs arklį An. An jų visi minė [kad jie bus pavogę] Lp. Nuo to gal minti, kiek tenai krito kareivių S.Dauk. Ant to kalno menama buvus šventovę rš. Mušė jį veidana ..., bylodami: mink, Kristau, kas mušė tave BPI374. Er nežinot tokį vyrą, koks eš esmi, minti galintį? BB1Moz44,15. 6. tr. užduoti spėti, užminti: ^ Miniau miniau mįslę, po ratu gyslę, po kojų vestuvės (ratelis) TŽV573. Menu menu menamąjį – papečėj pliauska (liežuvis) Tvr. | refl.: Kap čia tie grikiai mẽnasi? Dv. 7. intr., tr. galvoti, tarti, manyti: Na, o aplink Pranaitį ką mena svietas? V.Piet. Tai kaipgi menat, jūsų sveikatėlė, kiek dabartės galėtų atsieiti tenai suvažinėti? LzP. Menu, jog sutinkate, kad geriaus sėti avižos ant rudens arimo rš. | refl.: Jis mẽnasi bajoru BŽ78. Jis mẽnasi išminčius esąs DŽ. | Tik pamislyk, ką gyvuliai mẽnasi (kaip jaučiasi) – jau pietūs, o da nuo ryto nešerti Sdb. 8. refl. tr., intr. R, K suprasti, išmanyti: Ką tu čia meniesi, čia tavę mažiausia kas klausys! Pns. Jis mẽnasi ir akis gydyt Nm. Ką jis, kūdikis, mẽnasi, t. y. nieko nežino, neišmano J. Menąsis kokio daikto SD152. Tai ir tu kiek tiek menies rašyt Vrn. Aš visai mažai pri kiaulių menúos Erž. 9. tr. duoti (vardą), vadinti: Kas tau minė vardą, mart? – Dievers J. Kas tau rėdė galvelę, kas tau minė vardelį JV792. Vardą minė ne lenkai K.Būg. Ir minė jį vardu tėvo jo DP461. Jonas ... vardu mintas DP27. Ir anys merkė tėvui jo, kaip jį norėtų minti BPII231. Šitą ... mokslą ... katechizmėliu mename DK8. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti